Šizoafektinis sutrikimas yra liga, kuriai būdingi būdingi psichozės simptomai ir nuotaikos pokyčiai. Paprastai šis sutrikimas paprastai prasideda suaugusiųjų amžiuje, nors jis gali pasirodyti ir paauglystėje. Tokio tipo sutrikimams gydyti galima, priklausomai nuo atvejo, be kita ko, rekomenduojama naudoti antipsichozinius, anksiolitinius, antidepresantus. Psichoterapija taip pat gali būti rekomenduojama kartu su gydymu. Toliau pateikiame jums, kaip atpažinti šizoafektinį sutrikimą.

Galbūt jus taip pat domina: Kaip gyventi su šizoafektyviais asmenybės sutrikimais Veiksmai, kurių reikia imtis: 1

Simptomai Nuolatiniu laikotarpiu asmuo patiria kai kuriuos psichozinius simptomus kartu su didelės depresijos epizodo, mišraus epizodo ar manijos epizodo atsiradimu. Per tą laikotarpį, kai sutrikimas trunka, pats žmogus patyrė ne mažiau kaip 2 savaites, deluzijas ir haliucinacijas, nesant svarbių afektinių simptomų.

2

Psichikos simptomai Ne mažiau kaip mėnesį žmogus patyrė kai kuriuos iš šių simptomų: klaidinančios idėjos (dažniausiai jos yra paranojiškos klaidos), haliucinacijos (dažnai jos yra girdimos), neorganizuota kalba (kalba yra nesuderinama), neorganizuotas elgesys. Yra realybės suvokimo pablogėjimas, kuris paveikia asmenį keliais aspektais.

3

Afektiniai simptomai Šizoafekcinio sutrikimo laikotarpiu įvyko didelis depresijos epizodas, manijos epizodas arba mišrus epizodas. Didžiosios depresijos epizodo atveju tai turi trukti ne trumpiau kaip 2 savaites, kaip ir mišrios ir manijos epizodų atveju, jo trukmė turi būti bent 1 savaitė.

4

Pradžia ir trukmė. Šis sutrikimas paprastai prasideda suaugusiųjų amžiuje ir paprastai būna mažiausiai 6 mėnesius. Psichoziniai simptomai paprastai atsiranda per pirmuosius 2 mėnesius. Po trijų mėnesių afektiniai simptomai derinami su psichoziniais simptomais, kad galiausiai per pastarąjį mėnesį vėl atsirastų tik psichoziniai simptomai.

5

Potipiai Šizoafektyviame sutrikime galima išskirti du potipius, kurie nustatomi pagal vyraujančius afektinius sutrikimus. Tokiu būdu egzistuoja bipolinis tipas, kai atsiranda manijos arba mišri epizodas; arba depresinis tipas, kuris atsiranda tada, kai atsiranda nuotaikų sutrikimas, atitinkantis didelį depresijos epizodą.

6

Kasdieninis gyvenimas Asmuo, einantis per šizoafektinį sutrikimą, patiria jų darbo, socialinio ir šeimos gyvenimo pablogėjimą. Įprasta, kad žmogus pradeda patirti sunkumų sau rūpintis, po truputį pradeda izoliuoti ir sumažinti darbo našumą. Taip pat svarbu paaiškinti, kad yra didesnė savižudybės rizika.

7

Gydymas Visų pirma svarbu paaiškinti, kad labai svarbu, kad būtų konsultuojamasi su specialistu gydytoju dėl tinkamos diagnozės. Apskritai gydymas apima tam tikrų vaistų vartojimą simptomams gydyti, pavyzdžiui: antipsichotikai, antidepresantai, anksiolitikai. Tuo pat metu rekomenduojama psichoterapija, kuri papildys ir papildys minėtų vaistų vartojimą.

Šis straipsnis yra tik informatyvus, mes neturime kompetencijos paskirti medicininio gydymo ar atlikti bet kokio pobūdžio diagnozę. Kviečiame kreiptis į gydytoją, jei pateikiate bet kokią būklę ar diskomfortą.

Patarimai

• Jei manote, kad kažkas kenčia nuo šizoafektinio sutrikimo simptomų, pasitarkite su specialistu.